dykumos vėjai
sąžinės sąskaitos
neša
raudoną praradimų smėlį
vyniodami
erškėčių vainikus
troškulys
laukiant teismo
melas dauginasi buožgalviais
kokios juodos
sapnų akys upėje
barstydamos
nežinios
skeveldras
naktys
verkia