Ji norėjo tapti moterimi. Bet niekas, ir ji pati, nežinojo kaip. Kadangi buvo visai vaikas, graži mergaitė, besiskleidžiantis obels pumpuras, ji naiviai tikėjo, kad miške ar kokioje kalno papėdėje augančio ąžuolo vainike sėdi išmintingasis apuokas, kuris viską žino. Ji ropojo keturiomis, po metų išmoko vaikščioti, o tikėjimo vis neprarado. Tikėjo, kad suras. Ir rado. Prie gražaus ąžuolo ji jau galėjo prisiglausti visu ūgiu, nes tvirtai stovėjo ant kojų. Pamatė ją išmintingasis apuokas, ir paklausė, kaip tokia graži maža mergaitė nebijo vaikščioti viena. Ji tarė, norinti sužinoti, kas yra moteris, ir kaip ja tapti. Apuokas atsakė:
-Ateik čia vėl, kai baltą rūbą pakeis raudonis.
Bėgo metai. Mergaitės veidas įgavo vis naujų atspalvių, buvo tarsi knyga, kurioje gyvenimas rašė savo istoriją. Darėsi skaistesnis ir švelnesnis, moteriškesnis. Liemuo lieknesnis, oda baltesnė.
Vėjui žaidžiant su jos šviesia plaukų sruoga, mergelės ploni pirštai glostė žydrą upės vandenį, nes baltą rubą pakeitė raudonis.
Ji lengvai prisiminė takelį link ąžuolo, nors teko keliauti keturias dienas. Ąžuolas buvo tas pats. Ir apuokas buvo vis toks pats senas. Mergelė guodėsi, kad ji dar ne moteris. Niekas nepasikeitė nuo tos dienos, kai jie susitiko. Tada apuokas nuramino:
-Ateik, kai tau sukaks pilnametystė. Žmonės, iš kurių tarpo tu ir gimei, taip apibrėžė amžių, kai žmogus pasirengęs sukti savo lizdą, jaučia atsakomybę ir meilės ilgesį.
Netruko ateiti ir šis laikas. Antrasis išsiskyrimas buvo dvigubai trumpesnis nei pirmas. Bet mergina dar nesijautė moterimi.
-Ateik, kai pamilsi. Žmogus suauga, kai įsimyli, - tarė išminčius.
Ilgai mergelė neatėjo. Ąžuolas dešimt kartų numetė giles. O kai mergelė pasirodė, ji buvo labai liūdna, ir dėl to mažiausia šimtą kartų gražesnė. Rodės labiau patyrusi, perpratusi gyvenimo kartėlį, nuoširdi. Bet vis kažko trūko...
-Tavo meilė skaisti. Grižk namo ir patirk svaiginantį aistringą jausmą, kuris pradės naują gyvybę.
Su kūdikiu ant rankų ji pasirodė vėlų rudenį. Krentantys ažuolo lapai glostė jos vis dar liekną kūną. Ji ir vėl grįžo. Apuokas suprato. Ji čia. Vadinasi ji dar ne moteris.
-Eik namo, augink vaiką. Ir ateikit abu, kai tavo sūnus bus pajėgus nukirsti šį seną ąžuolą.
Motina užaugino gražų stiprų sūnų. Bet taip ir neaplankė senojo ąžuolo ir apuoko. Ji pasiligojo. Dabar mirtis žvelgė į ją pasilenkusi prie galvūgalio ir alsavo į jos šviesų tyrą veidą, įšvagotą smulkių raukšlelių. Šią akimirką visi jos troškimai buvo dingę. Ji tik ramiai bandė išeiti. Pamiršo apuoką. Ir medį. Tarsi jų niekada ir nebuvo. Žiūrėjo į savo sūnų, kuris tvirtai spaudė jos šąlančią ranką ir pajuto, kaip jos krūtys tvinksta nuo pieno, kaip tankiai ima plakti širdis, kyla geismas ir gašlumas, mėšlungiškai traukiasi raumenys, veržiasi begalinis švelnumas...
Labai geras kūrinukas. Kai skaitai, tikiesi pabaigoje sulaukti apuoko atsakymo kas yra moteris. Bet vietoje to pabaigoje viskas labai puikiai sumakaluota, dar pridėta gašlaus motinos geismo sūnui. Liuks! :)
Dabar sėdžiu ir mastau, kas gi vis dėlto yra moteris? :))
wow:)
lb grazu! kaip seniai skaiciau pasaka... kurinukas tikrai pasakiskas, ta prasme, kad manau buvo stengtasi rasysi pasakine stilistika. pries kaledas man lbsmagiai "suejo";)
Idant jau įsivažiavo šiokia tokia diskusija apie darbo pabaigą, tai ir aš norėjau kyštelt trigrašį ir pareikšt, kad paskutiniame sakinyje su rimu kažkas ne visai tvarkoj. Sakinys nutrūksta aukščiausioje tonacijoje. O tai nėra gerai. Ypač kai tas sakinys yra paskutinis viso darbo sakinys.
O šiaip aš "už".
Gera pabaiga, ko kimbat? Ką, reik būtinai parašyt - ir tada ji suprato, kad tapo moterim, ar gal mirtis pasakė - tu dabar jau moteris, ar dar kaip. Taigi jėga - palikta vietos improvizui ir pamąstymui. wa mano pabaiga tokia, kad ji taip ir nesuprato, ką reiškia būti moterim, nes ji ja ir buvo(o save suprasti taip sunku). Wat. Gražus kūrinys, ir net erotinis:'] (gale aprašomas lyg ir orgazmas - sakoma, kad taip žmogus jaučiasi mirdamas, ane?...). Nu, fainas tikrai. Iš širdies. Artimas...
Labai geras kūrinukas. Kai skaitai, tikiesi pabaigoje sulaukti apuoko atsakymo kas yra moteris. Bet vietoje to pabaigoje viskas labai puikiai sumakaluota, dar pridėta gašlaus motinos geismo sūnui. Liuks! :)
Dabar sėdžiu ir mastau, kas gi vis dėlto yra moteris? :))