DIENOS diena

praveriu burną ir išbėga diena...
apsmilkyta, aplaistyta, apkramtyta.
na, eilinių eiliausia diena
be idėjos, be tikslo su įpročiu...

žodis skristų, bet užstringa
už nevalomo tinklo ir viduj
išgirstu savo tolimą niurzgesį...
noriu rėkt, bet balsas įsmilksta
mėlynu debesiu. ir pasiilgsta
praviro lango vaikystėje....

aš tylėčiau, bet sąžinė verkia.
lyg pabudus į kovą vis šaukia
ir šaukia,
              ir šaukia....
                              nutolsta...

užvožiu burną, lūpas sučiaupiu
akį užmerkiu... vienintelę likusią,
vienintelę buvusią.
                          tylūs žodžiai
nedrąsiai pabunda ir šnara...
mano balsą nejučiom pasigavę....