Svetimi II 3d.

Ateivis atrodė beveik kaip žmogus, jei neskaitytumėm gaurais apžėlusio kūno, bei raguotos galvos. Kažkodėl pagalvojęs apie Minotaurą, automatiškai atsikimšau butelį ir gurkštelėjau alaus. Jaučiagalvis paniekinamai dėbtelėjo į mane ir paklausė:
  - Tai tu tas geriausias bredtas? Na tai pralinksmink mane.
Galvoje sukantis minčiai: “Tik nesakyk, kad nesi Taikas”, lėtai ištariau:
  - Na... Bet ne aš Taikas. Aš tik jo... Hm... Sugėrovas. 
Smūgis letena ir stalas sulūžo per pusę.
  - Tu nori pasakyti, kad nenori manęs linksminti? – suurzgė Dreloras ir prikišo savo snukį man prie veido.
  - Na taip, tai yra ne. Taip. Aš tavimi užsiimsiu, tai yra, aš sutinku, – padrikai suveblenau.
Jaučiagalviui nudelbus mane žvilgsniu, aš tarsi atgavau kalbos dovaną. Įbrukęs jam į rankas butelį alaus, prisidegiau cigaretę ir iškilmingai prabilau:
  - Sveiki atvykę į bredto Taiko apartamentus. Aš jums pasiūlysiu visko, ko jūs trokštate, bet dar net nežinote, kad to norite.
Dreloras pritariamai suurzgė ir gurkštelėjo iš butelio. O aš, plepėdamas niekus, staiga prisiminiau vakar sugalvotą planą.
  - Magnusai, mes iškeliaujame, – staigiai sušukau.
Ant sienos nušvitus žvaigždėlapiui, pirštu bakstelėjau į Žemės planetą.
  - Jūsų kelionės tikslas užfiksuotas. Prašome patikslinti koordinates, – paslaugiai paprašė kompiuteris.
  - Vilnius, – išdidžiai ištariau. Jau seniai norėjau nukakti į savo šalies sostinę.
  - Kelionės objektai?
  - Aš ir Dreloras, – nusiviepiau.
Pajutęs kaip mano kūną apgaubia kažkoks sunkumas, sprigtelėjau cigaretę į robotą. Prieš netekdamas sąmonės dar spėjau pamatyti, kaip robotas sukasi vilkiuku, o iš jo veržiasi dūmai.
Atsipeikėjau nuo milžiniško triukšmo. Aplinkui kaukė sirenos, aidėjo šūksmai ir trinksėjo šūviai. Labai pasistengęs, lėtai atsikėliau nuo žemės ir įsitvėriau į stulpą. Prieš akis atsivėręs vaizdas buvo kiek neįtikimas. Vidury bulvaro, tuščiu alaus buteliu grėsmingai mojavo Minotauro prototipas, o aplink susibūrę įvairių instancijų pareigūnai stengėsi kažką padaryti. “Turbūt nori sugauti jį gyvą. Bet jei zoologijos sodas Kaune, tai ko jie taip plėšosi? ” Taip pamanęs, lėtai apsisukau ir nužingsniavau nepakartojamu bulvaru.

“Vilniuje pastebėtas neaiškios kilmės gyvūnas. Deja jo sugauti nepavyko. Iš liudininkų pasakojimų galima teigti, jog padaras buvo panašus į girtą dresuotą mešką. Vilniuje viešėjęs “Baltijos cirkas” teigia, jog nei vienas iš jų gyvūnų nepabėgo. ”
  - Na tu ir prisidirbai.
Nuleidęs laikraštį, priešais save išvydau iki ausų išsišiepusį Taiką.
  - Ką aš. Nieko aš neprisidirbau. Čia tu kažkur mane įpainiojai, – suniurnėjau, nenorėdamas leistis į debatus su bredtu.
Taikas sukikeno:
  - Dabar tu už savo planetos ribų geriau nesirodyk. Tokio įsiutusio Dreloro dar nemačiau. Džiaukis, kad esi saugomas "Pramogų kodekso". Dresuota meška. Kurgi ne.
  - Bet aš taip nieko ir nesupratau, – griežtai ištariau. – Gal dabar paaiškinsi ką visa tai reiškia?
  - Tau nebūtina nieko žinoti. Juo labiau, kad viskas jau baigta. Mes atsiskaitę, o tai svarbiausia, – Taikas pergalingai nusišypsojo ir atsigėrė iš mano bokalo.
  - Nee, – papurčiau galvą. – Nė velnio niekas nebaigta. Dabar tu man skolingas. Juk tu man padarei paslaugą, po to aš tau, o dabar vėl tavo eilė. Akis už akį. Nepamiršk šito.
Pergalingai nusiviepiau. Taikas lėtai susiėmė už galvos.