Sūkurys

Šitą šmėklišką sūkurį išverkė žemė -                     
gulbės giesmę baltesnę už mirtį.                             
Tebūnie be lyties, tebūnie beasmenis
ir be teisės kitokius atskirti.

Ant geležtės ugnies įsitaisė miražas.
Vyzdį traukia pro sūkurio ašį.
Jei netilpsi regoj, vaizdiniais susimažink,
ir nelauk, nesvarbu, kad neprašė.

Žvilgsnį kerpa, ištraukia iš vyno ir gręžia
virš taurės apgautos, nekilnotos.
Sėja vėją į niekieno viesulų ežią,
kad nespruktų dar užkala grotom.

Ar jau perskaitė akys skylėtos vienatvę?
Prasidės ryt ėmimas į dangų.
Sūkurys, užbučiavęs tave ir iškratęs,
svies kaip šapą, kaip tašką nebrangų.