Liūtis rudeny

Žmonės - baltos ir juodos kaliausės
                                            su skrybėlėmis,
virtusiom baravykais ar medūzom išpampusiom,
                                                  iraisi
per pilkus, aštriabriaunius šešėlius,
per margą žolę, kurioje ramiai juda minia
mažyčių smiltelių.
Kur lietus? Kur žemė, dangus?
Bespalvė tuštuma.
Tik sukasi joje susiglamžiusios lietpalčių rankovės,
sliuogia raukšlės,
svyra vandens pilni krepšiai,
kažkur skęsta žmonių galvos
ir sklendžia prie skaisčios, nepaliestos
                                                kalno pakopos.
Liaunos, stangrios linijos skaudžiai
                                                bado kūnus,
be garso irsta dideli buroklapiai,
tamsėja, tęžta popierinės kepurės.