Mirtis ir prisikėlimas (amžinasis gyvenimo ratas)...

Mano herojau,
karžygy,
aguonomis tarpudančius pasidabinęs,
kareivi,
reikšmingasai užutekių
valdove,
papasakoki man,
apie draugystės rykštę,
kuri pakvipus žmonėmis,
bet dvėseliena atsiduoda..

Savižudi,
parduok man duonos riekę,
Hefaistu pavadinsiu
ir pasitraukt padėsiu
į galą be eilės užleisdama -
tik pažadėki niekad
nebeprimint aklų trobelių ir
apkurtusių miškų -
dar šiandien aš tėvynės vergė.


Lyg vakar,
amžinajam gimime sapnuota,
įprasminta ir pavadinta
paukščiu
nešiau simboliką-
nuo vieno, ligi kito galo,
nesibaigiančiu ratu--
pabusk miegaliau,
Jėzus prisikėlė-
avinėliu ir ne Jeruzalėj,
o gal ne Jėzus,
bet gana miegot...

Dar Trylika, gal Keturiolika
Vienatvių ir mes kartu -
po vieną, bet kartu...