Rašyk
Eilės (73664)
Fantastika (2198)
Esė (1498)
Proza (10402)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Į vakarą oras atšyla. Sniegas krenta didžiuliais minkštais gabalais, primenančiais cukraus vatą, ausyse ima skambėti kalėdinės melodijos. Kol prieinu ligoninę pavirstu tikra sniego boba iš linksmo vaikystės filmuko. Spinduliuoju džiaugsmą ir meilę artimui. Smagiai trepsėdama įvirstu pro duris ir pirmiausia nešu Dianai žadėtąjį madų žurnalą.

Diana šiandien be ūpo, todėl turiu pasitenkinti šaltu „Aha“. Labai nenusimenu. Kvaila, aišku, tikėtis, kad žurnalu galiu nusipirkti jos palankumą. Išplaunu koridorių, iššukuoju Daivutės „kaltūnus“ ir užgesinusi palatose šviesas einu pas berniukus. Šiąnakt budi Klara. Elektros šviesoje jos ryškiai dažytos lūpos dar riebiau blizga. Dalykišku tonu jos man  primena, ką turiu padaryti ir už ką esu atsakinga.

Prisiminus praėjusią dieną stengiuosi nutaisyti akmeninį veidą. Sekasi prastai, vos įėjusi išsišiepiu. Ir nepasigailiu, mažiukų akutės suspindi nedirbtiniu džiaugsmu. Gal besišypsantis veidas čia retenybė, pasipūtėliškai pagalvoju. „Kaip tau ne gėda“, - baru save, krizendama. „Už tai dabar eisi plauti bernų tualeto“. Bet duris man užstoja nežinia iš kur atsiradęs Mantas. „Mes patys išplausim, neikit ten“, - sako. „Mes vis vien rūkysime, skųsite ar ne. Geriau susitarkime. “ Neprieštarauju. Taip pirmą kartą nusižengiu ligoninės taisyklėms. Ir nusileidžiu Mantui. Gal dėl to, kad nenoriu kariauti. Tiesiog ne ta nuotaika. O ir prasmės nematau. Ir didžiulei mano nuostabai žodžio Mantas laikosi. Matau, kaip berniukai sustoja ratu, „vaskina“ ir burtų keliu nusprendžia, kas atliks tą ne itin malonų darbą. Tuomet patikrinu neramiųjų palatos langus, spinteles, apžiūriu palovius. Pagal Klaros instrukciją. Atrandu, kad langai užkalti. Spintelėse per daug nesikuičiu, nes auklėjimas neleidžia. Paloviai rūpesčių nesukelia taip pat. Taigi pasiimu dvi kėdes, pasistatau tarpduryje. Ant vienos atsisėdu, ant kitos užsikeliu kojas ir skaitau.

Po kiek laiko nueinu patikrinti mažiukų į galutinę palatą. Atrandu juos gulint lovytėse ir kraipant galvytes į šonus. Sinchroniškai, lyg pagal komandą. Į kairę, į dešinę. Ir vėl – į kairę, į dešinę. Visiškoje tyloje. Išsigąstu. Nesuprantu, kas čia vyksta. „Čia jie taip migdo save. Liepiau jiems miegoti“, - išgirstu Manto balsą sau už nugaros. Atsigręžiu. „Šitie - iš vaikų namų. Mama jų niekada nesupo“, - priduria, žiūrėdamas man tiesiai į akis. Jaučiu, kaip stojasi piestu mano plaukai. Jei tas vaikinas norėjo mane sugraudinti, tai jam pavyko. Bet nespėjus man daugiau nieko paklausti Mantas apsisuka ir lėtu žingsniu grįžta į savo palatą.

Grįžtu ir aš. Skaityti prie silpnos naktinės lempelės darosi sunku. Berniukai dar nemiega, pusbalsiu šnekasi. Nusprendžiu jiems ką nors papasakoti. Klausiu: „Gal norit pasakėlės prieš miegą? “. Juokdamiesi atsako: “Davai, vis tiek miegas neima. Nuvaro miegot anksti, kaip vaikų darželyje“. Suku galvą, ką jiems papasakoti. Nusprendžiu pradėti nuo ko nors labai paprasto. Juk pradžioje svarbu sudominti. Sumąstau, kad Main Rido „Raitelis be galvos“ bus pats tas. Ir charakteriai ryškūs, ir veiksmo pakankamai. Pradėjus pasakoti pasipila komentarai ir juokeliai. Bet manęs taip lengvai neišmuši iš vėžių, nekreipdama dėmesio pasakoju toliau. Kaip ir tikėjausi, juokeliai netrukus nutyla. Stoja švelni tyla, pertraukiama tik užgulusios nosytės šnopavimo ar basų kojų šlepsėjimo kažkur koridoriaus gale. Kalbėdama žiūriu į lėtai krentantį sniegą už lango, į plačiai atmerktas berniokų akis, mąsliai žvelgiančias į tamsą ir jaučiu, kaip tyloje tarp mūsų kažkas užsimezga. Kažkas dar labai trapaus ir nepatikimo. Tai dar ne pažadas ir net ne tikėjimas. Tai – tik mažutė kruopelytė vilties. Tik galimybė. Bet šią minutę jaučiuosi kažkam reikalinga ir jaučiuosi laiminga.

Beveik šeimyninę idilę nutraukia šiurpus klyksmas. Ten, mergaičių pusėje kažkas atsitiko. Pašoku ir bėgu. Atplėšusi duris matau išsigandusius veidukus, rėkiančius: „Diana pasikorė“. Klara bando išlaužti tualeto duris. Puolu jai padėti. To beveik neprireikia, durų kabliukas ir taip vos laikėsi. Randame Dianą užsilipusią ant palangės ir rišančią televizoriaus laidą prie vandentiekio vamzdžių. Su netikėta jėga Klara nutraukia Dianą nuo palangės ir tvirtai apkabinusi surakina ją savo glėbyje. „Atnešk iš spintos paklodę“, - šaukia man, vilkdama besispardančią mergaitę atgal į palatą. Bėgu. Bėgdama girdžiu: „Aš vis tiek negyvensiu, aš vis tiek nusižudysiu... “. Po to liepia man tvirtai ją laikyti, o pati suka paklodę į tvirtą, bet minkštą virvę. Diana skaudžiai spardosi ir spjaudo man į veidą. Pririšame ją prie lovos. Klara suleidžia jai vaistų, nuo kurių ji netrukus užmiega. Nuraminame ir suguldome kitas mergaites.

Nusiprausiu. Klara pakviečia mane į postą ir užpliko kavos. Geriame tylėdamos. Pasiūlo ir man vaistų, nes „bijo, kad tuoj atsikąsiu puodelio“, juokauja. Atsisakau ir stengiuosi suvaldyti drebulį. „Priprasi“, - sako, dezinfekuodama įdrėkstas vietas. „Ar dažnai ji taip? “, - klausiu. Ji patyli ir kiek dvejodama sako: „Ne, tiesiog šiandien sužinojo, kad ją grąžiname į koloniją. “ „Gal tikrai jai ten pavojinga? Gal reikia kažką daryti? “, - bandau Klaros kantrybę. „Tai ne mūsų reikalas. “, - atkartoja kažkieno žodžius. „Bet... “ „Nepradėk“, - pertraukia, kietai sučiaupdama lūpas į mažą kruviną širdutę. Suprantu, kad turiu grįžti prie darbo.
2004-11-26 18:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-13 00:27
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
na, ceronikaitė tai matyt ilgus metus atidavė lietuvos sveikatos (psichinės) apsaugos sistemai ir jai pikta, kad yra išdavikų šioje (atseit normalių) barikadų pusėje. ištikro vasara nerašė dar nė apie vieną psichiatrą, o klara aprašyta labai įtikinamai. kaip ir algis. net jei tokių nebuvo, nėra ir nebus, tai yra šimtai neklarų ir nealgių, kurie yra iš akies lupti klaros ir algiai. be to klara (bent kol kas) palieka net ir visai neprastą (kaip žmogaus) įspūdį, kol kas ji nieko itin žemo nepadarė, jei neskaityt jos lūpų dažų ir manikiūro, kas yra labai taiklu, nes apskritai sesučių (net ir vyr.) tarpe bardzo populiarno.

apie kūrinį. šita dalis mane užgavo (touch) stipriausiai. ne, ne korimosi epizodu. o tais manto palieptais tiksinčiais mažyliais. graudina truly. bet tai pati medžiaga tokia stipri. jos pateikimas, kaip ir minėjau anksčiau, nėra visiškai geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-08 09:59
Spindesys
O man tinka. Dramatizmo, aišku, yra, bet , atrodo - nesuvaidintas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-01 09:00
St Sebastianas
Prasčiau nei prieš tai buvus. Negaliu sakyti, kad viskas per greitai, tačiau tas veiksmo kiekis nesusižiūri. Trūksta rišamosios medžiagos.;)
Patarimas - jei rašai iš kelių dalių susidedantį kūrinį, niekada neatskleisk kas bus kitose dalyse - skaitytojui bus nebeįdomu.
Šį kartą 3.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-28 08:58
Vasara
Vanda Ceronkaite: o ko taip nervintis? psichiatrų kol kas dar nė nepaliečiau, tik sesutės ir psichologas buvo paminėti. Psichologas ir buvo šlykštynė, o su Klara galiausiai susidraugavome, ji pasirodė šauni. Bus taip.
Beje, dirbau, ir netrumpai, todėl ŽINAU. Ir nereikia manęs niekur siuntinėti. Įspūdžių užteko, visam gyvenimui. Tada kalbino parašyti straipsnį "Lietuvos rytas". Susiturėjau. Bet visa tai iki šiol spaudžia dūšią. Pažiūrėsim, kas iš to išeis.
Dėl lindimo į žmonių sielas - tai psichologai lenda. O mes beldžiamės, visi, kasdien, su kiekvienu mažiausiu rašinuku. Tokia jau čia vieta.
Jei tau nepatinka, neskaityk. Tik nereikia kaltint nežinojimu. Esu tų pačių psichiatrų, už kuriuos sergi, vaikas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-28 02:08
Vanda Ceronkaite
Cha, Cha, Cha... Nueik padirbėt bent Į KUzmą... Bjauru. Nelysk į žmonių sielas, nes...O psichiatrai nėra toookie kaip tu vaizduoji.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 22:25
šria
Nesinori kritikuoti,nes patiko,bet manau,kad gal viskas šiek tiek per greit.Antras vakaras,o jau kažkas žudosi,galbūt pergreit užsimezga ir  ryšys su berniukais...Lauksim 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 19:08
a_s_
Visai be reikalo nulindai į vaikų skyrių.  Tekstas iškart pasidarė moteriškai salsvas, pilnas mažybinių apibudinimų ir daiktavardžių. Vietom atrodo, kad rašai apie vaikų darželį, o ne ligoninę. Taigi šita ciklo dalis, nepaisant visų autorės įgūdžių ir gero stiliaus, tu jau atleisk, balansuoja ant banalumo ribos. A la: vaikų daržely auklėtoja skaito vaikučiams pasakėlę, o tuo metu berniukų tualete pasigirsta šiurpus klyksmas; darželio personalas subėga ir mato– Joniukas netyčia  įsipjovė į pirštelį...
Gal kiek ir sutirštinau, bet ankstesnės dalys buvo nepalyginamai geresnės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 18:47
Kaladė Alter Ergo
Visų pirma, su dialogais viskas gerai. Asmeniškai man sunku įsivaizduoti, kaip tekstas atrodytų su tiesiogine kalba, bet pirma mintis šauna, kad blogiau, nes toks, koks yra, tikrai man patinka.
Antra: tikrai nenusirašei. Dar kartą nustebau atradusi, kaip gražiai rašai, ir tikrai patyriau malonumą. Labai, labai lauksiu kitos dalies. Labai tikiuosi, kad nenustosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 18:32
Zuvyte Supuvelaite
Pirma mintys- dieve, kaip pažįstama..."dievo namai". Rimtai... Darbas kvepėjo "dievo namais". Superine knyga. Dar truputį priminė "Skrydis virš gegutės lizdo". Sakykim samplaika šių dviejų knygų.
Antra mintis- saldu... labai saldu... ir neveža...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-26 23:18
A_Nevėžis
nemanau, kad "nusirašei" man atrodo visai neblogas kūrinėlis... arba bent attitinka man šio vakaro nuotaiką:)
tik gal tie dialogai... reikėjo paprastą tiesioginę kalbą, būtų lengviau susigaudyti, nevargintų taip... be to... visiem jau žiema su savo tokiu oreliu, koks iš tavo kūrinio dvelkia, jau įsipyko:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-26 22:54
Vasara
Nusirašiau? Pakomentuokit, prašau. Nes nuo tos tylos apima panika :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-13 00:27
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
na, ceronikaitė tai matyt ilgus metus atidavė lietuvos sveikatos (psichinės) apsaugos sistemai ir jai pikta, kad yra išdavikų šioje (atseit normalių) barikadų pusėje. ištikro vasara nerašė dar nė apie vieną psichiatrą, o klara aprašyta labai įtikinamai. kaip ir algis. net jei tokių nebuvo, nėra ir nebus, tai yra šimtai neklarų ir nealgių, kurie yra iš akies lupti klaros ir algiai. be to klara (bent kol kas) palieka net ir visai neprastą (kaip žmogaus) įspūdį, kol kas ji nieko itin žemo nepadarė, jei neskaityt jos lūpų dažų ir manikiūro, kas yra labai taiklu, nes apskritai sesučių (net ir vyr.) tarpe bardzo populiarno.

apie kūrinį. šita dalis mane užgavo (touch) stipriausiai. ne, ne korimosi epizodu. o tais manto palieptais tiksinčiais mažyliais. graudina truly. bet tai pati medžiaga tokia stipri. jos pateikimas, kaip ir minėjau anksčiau, nėra visiškai geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-08 09:59
Spindesys
O man tinka. Dramatizmo, aišku, yra, bet , atrodo - nesuvaidintas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-01 09:00
St Sebastianas
Prasčiau nei prieš tai buvus. Negaliu sakyti, kad viskas per greitai, tačiau tas veiksmo kiekis nesusižiūri. Trūksta rišamosios medžiagos.;)
Patarimas - jei rašai iš kelių dalių susidedantį kūrinį, niekada neatskleisk kas bus kitose dalyse - skaitytojui bus nebeįdomu.
Šį kartą 3.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-28 08:58
Vasara
Vanda Ceronkaite: o ko taip nervintis? psichiatrų kol kas dar nė nepaliečiau, tik sesutės ir psichologas buvo paminėti. Psichologas ir buvo šlykštynė, o su Klara galiausiai susidraugavome, ji pasirodė šauni. Bus taip.
Beje, dirbau, ir netrumpai, todėl ŽINAU. Ir nereikia manęs niekur siuntinėti. Įspūdžių užteko, visam gyvenimui. Tada kalbino parašyti straipsnį "Lietuvos rytas". Susiturėjau. Bet visa tai iki šiol spaudžia dūšią. Pažiūrėsim, kas iš to išeis.
Dėl lindimo į žmonių sielas - tai psichologai lenda. O mes beldžiamės, visi, kasdien, su kiekvienu mažiausiu rašinuku. Tokia jau čia vieta.
Jei tau nepatinka, neskaityk. Tik nereikia kaltint nežinojimu. Esu tų pačių psichiatrų, už kuriuos sergi, vaikas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-28 02:08
Vanda Ceronkaite
Cha, Cha, Cha... Nueik padirbėt bent Į KUzmą... Bjauru. Nelysk į žmonių sielas, nes...O psichiatrai nėra toookie kaip tu vaizduoji.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 22:25
šria
Nesinori kritikuoti,nes patiko,bet manau,kad gal viskas šiek tiek per greit.Antras vakaras,o jau kažkas žudosi,galbūt pergreit užsimezga ir  ryšys su berniukais...Lauksim 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 19:08
a_s_
Visai be reikalo nulindai į vaikų skyrių.  Tekstas iškart pasidarė moteriškai salsvas, pilnas mažybinių apibudinimų ir daiktavardžių. Vietom atrodo, kad rašai apie vaikų darželį, o ne ligoninę. Taigi šita ciklo dalis, nepaisant visų autorės įgūdžių ir gero stiliaus, tu jau atleisk, balansuoja ant banalumo ribos. A la: vaikų daržely auklėtoja skaito vaikučiams pasakėlę, o tuo metu berniukų tualete pasigirsta šiurpus klyksmas; darželio personalas subėga ir mato– Joniukas netyčia  įsipjovė į pirštelį...
Gal kiek ir sutirštinau, bet ankstesnės dalys buvo nepalyginamai geresnės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 18:47
Kaladė Alter Ergo
Visų pirma, su dialogais viskas gerai. Asmeniškai man sunku įsivaizduoti, kaip tekstas atrodytų su tiesiogine kalba, bet pirma mintis šauna, kad blogiau, nes toks, koks yra, tikrai man patinka.
Antra: tikrai nenusirašei. Dar kartą nustebau atradusi, kaip gražiai rašai, ir tikrai patyriau malonumą. Labai, labai lauksiu kitos dalies. Labai tikiuosi, kad nenustosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 18:32
Zuvyte Supuvelaite
Pirma mintys- dieve, kaip pažįstama..."dievo namai". Rimtai... Darbas kvepėjo "dievo namais". Superine knyga. Dar truputį priminė "Skrydis virš gegutės lizdo". Sakykim samplaika šių dviejų knygų.
Antra mintis- saldu... labai saldu... ir neveža...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą