o kai sėdu kur
kai staigiu judesiu
ir oro tarpus
ir patį orą
į vienį sujungiu --
dairausi
sąvaržėlės išlankstytos
dievop smailiuoju galu
tylinčios
kanceliarinės
o kai miegas
yra nemiga
kai užtaisinėju sandeliuke
pelėkautus
pati vagiu sūrį
sveriamą
pati save už tai
giljotinuoju --
nes kam
kam man dešinės didysis
be puslių nuo rašymo
kam man ta plaštaka
tos melsvos perėjos
požeminės
ir alkūnės nereikia --
paukštgaudžio kilpą
iš rankovės lietpalčio
megziu
užmegziu
verčiau
o kai blogai elgiuosi
kai rytais nuoga
einu praustis
kai balandes gaudau
nupešinėju jas
ir minkštimu pagalves kemšu --
laukiu bausmių
ypač
fizinių
sagtimi per stuburkaulį
ypač
kai verkti negalima
nes kalbant girdėjau:
jei skauda dantį
įsikąsk į liežuvį
mergaite
nes kai
skausmą ant skausmo
skausmą ant skausmo
skausmą ant skausmo
skausmą ant skausmo
lipdysi
pamirši tą
kuris apačioj
[2004. 11. 23]