Girdėjau ir aš tąnakt,
kai mūsų kalaitę vilkai papjovė,
inkštimą mažojo Sargiuko.
Vis glaustės prie atšalusio kūno.
(Dar uostos lig šiol prie jos kapo
naktim žvaigždėtom.)
Slapčia mačiau kaip ir tu ... lytėjai
gelsvas jo rankas prie karsto,
laukei krustelėjimo,
bet nebuvo...
Juk tai iškart suprato tavo akys,
tik jausmų,
išėjusių kartu,
gražus atsiminimas gniaužė tau gerklę