Cukriukai

Ir vis dėlto aš mėgstu pirmą sniegą.

(Šuniukas stveria kąsnį, kitą,
Tik paragaut norėdamas žiemos)

Geriausia, kai dar jokios kojos
nesutrypia šitos išbalintos tvarkos,
ir keletas baltų cukriukų
sūpuojas ant liaunos šakos,
O vėjų užnešti langai
nerodo nieko pikta.
 
(Tik pilkuma pro stiklą
ir virš ledinio miesto
vos šviesesni, nei būna, atšvaitai)