Priklausomybė

priklausau tau
priklausau
tranko mano šauksmo aidą
nesandarios saulės durys
skrenda nebūtin dejonės
plunksnas šiaušia juodas vėjas
medžiai rimo susiraukę
į metus įsikabine
šitiek laiko prastovėję
žemei jie mažiau priklauso

šluosto akinius žibintai
pakabinę nosinaites
ant jazminų balto krūmo
mėnesienoje dejuoja
laikas pareiga atlikęs
labdarą ne tam paskyręs

priklausau tau
priklausau
vergas nuosavų grandinių
nieks nemato jų sunkumo
nieks nemato šito alkio
skamba muzika laukinė
šakomis akis pridengia
vis tą pačią
vis tą pačią
šitaip kurčias
šitaip aklas
net išgertas šventas vynas
mano  kraujuje nešyla
skambantis aukštybėj varpas
taip bažnyčiai tik priklauso

kregždėmis laukimas nardo
taško vandenį gyvybės
iš to kieto ryto oro
suka jis lizdus vienuoliams
svetimoj padangėj barsto
meditacijų rožančius
šitaip aklas
šitaip kurčias