Rašyk
Eilės (73629)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10399)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1126)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Nieko nėra įkyriau už įkyrią musę penktą valandą ryto. Dar neprabudus pradedu niršti. Pirma tik raukau nosį, bet netrukus esu priversta išlįsti iš savo  jaukaus urvelio į šaltą ir nedraugišką pirmadienio rytą ir kvailai mojuoti rankomis sau virš galvos. Nepasiseka iš karto. Pirmu mostu pagaunu musę. Netyčia. Gniauždama zirziančią musę kumštyje krentu atgal ant pagalvės ir galvoju, ką gi man dabar su ja daryti.

Tiesiog paleisti yra kvaila, ji ir vėl kabins man akis. Be to, prisimenu, ji yra šlykšti šlykščių ligų nešiotoja. Ne. Paleisti jos negalima. Reikėtų ją užmušti.
Bet kaip?

Jaučiu, kaip ji blaškosi, kutendama man delną ir tas prisilietimas man ir bjaurus ir jaudina mane. Jaudina mane pats faktas, kad aš laikau savo rankoje gyvybę. Ir jaučiu, kaip ta gyvybė kovoja už save. Ir taip stipriai jaučiu, kad man darosi sunku prisiimti atsakomybės už kitą, liūdną, faktą, kuris, matyt, yra neišvengiamas.

Kaip užmušti musę?

Pamenu, senelis naudojo paprasčiausio puspadžio gabalą, prikaltą prie pagalio. Daiktas vadinosi „pletnė“. Kaimo trobos sienos, lubos ir palangės nuolat puošėsi sudžiūvusiais musių lavonais. Stengdavausi apsimesti, kad nematau. Tiesa, kaime turėjau ir daugiau nepamirštamų įspūdžių. Mačiau, kaip vištoms galvas kerta ar kiaulėms gerkles rėžia. Kaip triušius užmuša  plaktuko smūgiu į kaktą. Vienu smūgiu. Jei pasiseka. Ir taip turi būti. Tokie metodai.  Tokia mechanika. Tokia rutina.
Tik man, miesto vaikui, vis atrodė, kad kaimiečiai pavojingi. Bijojau juos susitikt miške ar ganykloje toliau nuo namų. Nešiodavausi peilį.

Musė niekaip nepavargsta grumtis su manim. Kanda. Pakeliu kumštį sau prie burnos ir rėkiu jai: u-ž-m-u-š-i-u!!!

Mieste muses naikino kitaip. Musių viliotinius - ilgas saldžias lipnaus popieriaus juostas pirmą kartą pamačiau vaikų darželio valgykloje. Musės puldavo prie jų ir prilipdavo. Tada isteriškai zyzdavo tol, kol nusibaigdavo. Įsivaizduodavau, kaip jos kankinasi. Nuo tų įsivaizdavimų mane pykino, negalėdavau valgyti. Pletnės variantas tada man atrodė daug humaniškesnis. Beje, tada atradau, kad jų zyzimas skiriasi. Kažin, ar šiandien jau viskas žinoma apie muses?

Musė nutilo mano delne. Gal pasidavė, o gal priduso...
Truputį atleidžiu kumštį ir musė ima vėl blaškytis. Kažkodėl man palengvėja.

Įspūdingai su musėmis tvarkėsi mūsų kaimynas. Jis ranka pagaudavo skrendančią musę ir iš visų jėgų šauniai tėkšdavo ją į grindis. Jei musę užmušdavo iš karto, tai patenkintas mūsų klausdavo: “na, ką pasakysit, kaimynėlis dar ne visai sukriošęs, a..? ”, o jei musė imdavo gaiveliotis, tai koja įtrindamas ją į grindis stebėdavosi: “ale kokia gaji, gyvatė.. ”

Kitos laiptinės kaimynė purkšdavo muses nuodais. Po to semdavo jas šiupeliu į kibirą. Mes stovėdavome ratu ir stebėdavome. Retkarčiais sušukdami, kad štai, ana, dar viena trūkčioja kojytėmis, dar gyva…o kita lėtai velka sparnelius šalin, gali irgi išgyventi…Kaimynė ryžtingai purkšdavo nuodus tiksliai ten, kur mes rodome ir mes nuščiuvę stebėdavome, kaip gyvybė palieka musę.
Kažin, ar ką doro galvojome. Gal tik kažką jautėme. Tik ką?

Tada atsidarydavo durys ir kita kaimynė išvarydavo mus iš laiptinės. Kad neapsinuodytume. Susodindavo ji mus kieme ant smėlio dėžės ir skaitydavo ilgą paskaitą tema “Kaip šlykščios musės šlykščiai perneša šlykščias ligas. ” Supratome, kad musė, tai – gamtos klaida, visų mūsų nelaimių priežastis ir musių genocidas  yra ne kas kita, kaip mūsų kova už būvį. Arba musės arba mes. Pirmyn! Užmušk musę!

Ir kas gali įrodyti, kad kokia nors musė neturėjo visiškai jokios įtakos tam faktui, kad šiandien vienas kiemo draugų vadovauja nacionalistinei grupelei, kitas yra policininkas, o mano vaikas gimė veganas.


Aš iš tikrųjų nežinau, ką daryti su ta muse.
Atidarau langą ir paleidžiu. Ai, tegul kas nors kitas...
2004-11-17 13:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-25 12:36
Kaladė Alter Ergo
"Diagnozė" patiko labiau, bet čia irgi neblogai. Vidurys gal kiek prailgsta ir šiek tiek ne visai sutvarkytas, bet pradžiagera ir pabaiga gera, o ypač geras pavadinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-18 17:21
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
labai smagiai. yra žinoma klaidų: "kitos laiptinės kaimynė" tai čia kieno, tos kitos laiptinės kaimynė? irgi laiptinė? na ir pan. po ten jei "pletnė" kabutėse tai kodėl "šiupelis" jau ne? dar kažko gal jau nepamenu.

priešpaskutinė pastraipa žiauriai nedera prie viso kūrinuko. prskipinčiau jau iškrato po "(...)yra ne kas kita, kaip mūsų kova už būvį" iki pat "Aš iš tikrųjų nežinau (...)".

ir pabaigoje gal galima labiau ironiškos egzaltacijos mestelt įvardinant paleidimo priežastis nei paprastas neryžtingumas. kaip nors padaryti ten humanizmu, kad pakviptų. tokiu nesumeluotu. ']

o šiaip džiugu, kad tokių darbų pasitaiko, nors yra ką paskaityti. ačiū, vasara.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-18 13:49
Užsimerk_
...puikus apsisprendimas...šaunuolė, kad nenužudei, kad ir kokios bjaurios musės...;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-17 15:54
_I_
_I_
Priekaištų turiu. Kūrinio pradžioje labai erzino pasikartojimai, pvz., (...)pagaunu musę. Netyčia. Gniauždama zirziančią musę(...)/ (...)kutendama man delną ir tas prisilietimas man ir bjaurus ir jaudina mane.
Šiaip kūrinys tai pakankamai tvarkingas, tik jo turinys kelia abejonių, tačiau ne man dėl to pamokslauti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-25 12:36
Kaladė Alter Ergo
"Diagnozė" patiko labiau, bet čia irgi neblogai. Vidurys gal kiek prailgsta ir šiek tiek ne visai sutvarkytas, bet pradžiagera ir pabaiga gera, o ypač geras pavadinimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-18 17:21
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
labai smagiai. yra žinoma klaidų: "kitos laiptinės kaimynė" tai čia kieno, tos kitos laiptinės kaimynė? irgi laiptinė? na ir pan. po ten jei "pletnė" kabutėse tai kodėl "šiupelis" jau ne? dar kažko gal jau nepamenu.

priešpaskutinė pastraipa žiauriai nedera prie viso kūrinuko. prskipinčiau jau iškrato po "(...)yra ne kas kita, kaip mūsų kova už būvį" iki pat "Aš iš tikrųjų nežinau (...)".

ir pabaigoje gal galima labiau ironiškos egzaltacijos mestelt įvardinant paleidimo priežastis nei paprastas neryžtingumas. kaip nors padaryti ten humanizmu, kad pakviptų. tokiu nesumeluotu. ']

o šiaip džiugu, kad tokių darbų pasitaiko, nors yra ką paskaityti. ačiū, vasara.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-18 13:49
Užsimerk_
...puikus apsisprendimas...šaunuolė, kad nenužudei, kad ir kokios bjaurios musės...;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-17 15:54
_I_
_I_
Priekaištų turiu. Kūrinio pradžioje labai erzino pasikartojimai, pvz., (...)pagaunu musę. Netyčia. Gniauždama zirziančią musę(...)/ (...)kutendama man delną ir tas prisilietimas man ir bjaurus ir jaudina mane.
Šiaip kūrinys tai pakankamai tvarkingas, tik jo turinys kelia abejonių, tačiau ne man dėl to pamokslauti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą