Diedulių užkrosny

Dieduliai špagom
lenkti karvedžiai
bakt bakt
lazdutėm tiesiom
pievą barškina
šepšelį riečia
mazgu ištrepsėtą
išvaduoja
ir išmintį
barzdulėj čiučiuoja
nerūpestingom akelėm
žagsėdami..

Siurbia dangus
dūmą tobokiškai
vinguriuojantį
tarp debesų
saulę išsukdamas
smilkalo sūkury
lieptą žvaigždžių
klibindamas..

Plūduriuoja
muselės
švento vyno
žiedais nušlakstytos
šoky bangų
svaigiame išraizgyto
tinklo dugną
audžia bręstančią
mintį vaikydamos..

Dieduliai burbuliai
pėdsakus virpančius
spitriais delnais
vejasi greičiau
nei žiūrionai
mulkį šliurėm 
susipykusiom atiduoda
nuklapsėdami.