klydau o Dieve, išgelbėki
klyksmas lyg kirminas rangosi
debesimis keliauja
pas patį dievą
abejinga
bet didinga
pikta
bet
ideali
veido išraiška
pro patį kraštą
tarp pusryčių ir pietų
užkandžiaujant sielomis
užsigeriant baime
ar tai tu mano netobulas kūriny?
ar tai tu mane šaukeisi?
nusiplovė rankas
apsiplovė
dieviškas srutas ant išbalusio
žmogiško veido
ar melavau tau nors kartą?
o tu?
ar sakei be reikalo mano didingą vardą?
Ar melavai savo artimui?
Ar pavydėjai kaip vijoklis iščiulpdamas gėrį iš
kito žmogaus?
sunku treniruojantis
bet mūšyje lengva
lengva ranka nurėžčiau tau galvą
niekingas sutvėrime
niekingas žemės kirmine
pasirinkimo laisvė
suteikia išrišimą tau
tau atleista
šį kartą