Nė obelų, nė paslapties neliko, -
Ant pliko lauko tvyro daug dalykų.
Siūruoja mėlyna pušis kaip žaislas,
Ir dulkėse paskęsta jos paveikslas.
Tik apgraibom gyva akim sapnuoji,
Kai žiedlapį šykščia ranka nušluoji.
Išklibo diskai tarsi obeliskai,
Ir nežinia dabar kas prieš akis tau pliska.
Dabar nėra nė poilsio minučių.
Tik vėjas dulpsčia, gūdžiai pučia.
Ir viskas lieka scenoj įrašyta.
- tik Palanga,
- tiktai banga:
tik atvanga dar švyti.