Nepripažįstanti jokių kodeksų
Meilė yra paslėpta,
sako, miške žaliame-
gal po beržo žieve...
Nužievinau visą beržyną-
šaukė,
dejavo
medžių čakros,
sąžinė priekaištavo-
Meilės tos nerado.
Gal ne beržuose?
Iškirtau ąžuolyną.
Ant kelmo sėdėdamas,
lupinėjau nuo gilių kepurėles-
neradau,
išroviau kelmus,
šaknis nužievinau,
ant paskutinio atsisėdęs
akis pakėliau.
Tavo akys klausė:
"ką padarei???"