Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Balta kaitra slenka mažais langeliais,
čigoniška madona žvelgia išsigandusi,
prie tavęs glausdama murziną vaikelį,
Obelys gaudo saulės voratinklius.
Suverstuose daiktuose glūdi užsimiršimas.
Palieti gūnią, žėrinčią aukso kruopelėm,
pakilnoji surūdijusią pasagą, ir liejasi kaitra,
tirpydama sienas su mėlynais rašteliais,
byrančiais dažais nuo lubų; krenti
į šviesą, ir nėra išsigelbėjimo, jos šešėlio
                                                    lieptas
neatsiremia po kojom, senas lietsargis -
                                                    tamsiai
juodas, pelynų kvapas migdo. Atsigulsiu ant
                                                    maišelių
su džiovintais obuoliais lyg peliukas;
viskas liepsnoja baltuma, pradingiu vasaros
sapne; daiktai judės iš tyko, durų nugara
slinks voras su kupra, kažkas juoksis,
smuikai grieš išsiderinę, šoks nematomos kojos
dulkių debesis keldamos, vanago šešėlis
                                                      užtemdys
langelį, ant jo aš užlipsiu; koks nerimas!
Širdis mana, nepaprasta kvaišelė, alps iš baimės;
rodyklės laikrodžio, rūdim apvilktos, pajudės,
                                                      išskrisiu per
patį vidurdienį, supraskit mane, jos daiktas
                                                      neturėjo
rankų, joks lietsargis neapsaugojo, ir niekas
neverkė, aš pats kūkčiojau, pakilęs virš trobelės:
meile, meile, mano meile, pradingai šiam
sūkury, ant tvarto stogo degė žvakė dienos vidury,
mano kojos buvo ilgos ir storos, tarp jų
nardė kregždės kaip buožgalviai liūdni,
ant prieklėčio gulėjo knyga, vištų apdergta, -
                                                        viskas per nieką.
O platumos! Žydros erdvės, sukritusios karvės prie
                                                        vandens;
skridau be kvapo, apačioje šokinėjo trobų
                                                        juoduliai;
ak šakelės liaunos, oras žydėjo baltas, aukso
                                              lankos saulės vidury.
Gal pamiršai, mane tu pamiršai?
Kažkada atidariau tuos spąstelius ir išleidau
                                              tave į laisvę
su maža karūna ant suveltos galvos;
ką dabar darysiu, kai mane patį neša karštis
                                                          baltas,
širdis groja nuo nežemiškos meilės sielvartingai,
ir žodžiai baisiai balti toj knygoj, bet viskas
                                                          per nieką.
Mano akys išbalo nuo padangės, meile.
Buvai labai maža spąsteliuos, tu valgei pirštus
ir gėrei savąjį kraują, dabar - amen, kas kaltas?
Aš - kilniadvasiškas, žiūrėk, kaip spindi krūtinė -
jokios apgaulės, ir jausmų avelės baltos.
                                                          Pamiršai,
save pamiršai, mano meilei dieviškas ir susiraukęs.

O vakaras auksinis, tu liūliuoji kaip vandenys,
ir vilnis šilta atneša mane prie to paties akmens
                                                į žmogaus veidą panašaus.
Numeta lyg mažiausią peliuką, ir prisiglaudžia
prie šalčio, purvo pėdsako, prie baimės,
kad manęs nebemylės, tik mindžios, apspjaudys.
paliesti lūpomis. Ką? Turgaus aikštę? Slenkstį?
O, meile, nežinau, kuris iš mudviejų
                                                blogesnis,
gaila, kad joks teisėjas dar negimė, kad
                                                nubaustų
meilę - koketę, o gal velnias mumyse lindi?

Trobelė paniurus, mažyčiai langeliai blyksi įtūžę.
Koks vakaras! Mano proseneliai pasislėpė uosyje;
ramybė jiems, šnarėjimas vos girdimas.
Kiek daug aukso, nepasveriamo; saulėlydis -
mylimiausias paros laika, kaip bažnyčioje;
ir viskas praeina, o ne, mylimoji, tik mes išeisime
iš šio pasaulio, susikabinę už rankų, aš taip
                                                          nenoriu;
grindims skuduras - ant vielos, ir tas -
                                              paauksuotas;
o meilė liks ore, ji braižys linijas, prieš naujus
paveikslus, kai mūsų jau nebus. Aš sukryžiuoju
rankas ant krūtinės ir verkiu lyg provincijos
                                                          kvailiukas:
kokie mes laimingi, meile, bet nesakysiu -
                                                          po velnių:
ir ką prajuokins šie graudūs, juokingi žodžiai?
                                                          Kas raudos?
Vakaras mazgoja ir mazgoja basas mano kojas,
žmogeliai paprastučiai valgo darže prinokusius
                                                          pomidorus.
Kelinta - valanda? Koks dabar - amžius?
                                                    Kada tai buvo?
Kokios pavardės, adresai? Parodykite, prašau,
                                                          dokumentus,
ir kad visi būtų antspauduoti, su parašais.
O... mes aukso smiltelės, ir mes galingi
                                                    Saulėlydyje kaip marios.
O kregždės, baltais pilveliais, vis rašo
dangaus platybėse; kažkas atsidūsėja krūptelėjęs
lange pravertam, užverčia puslapį,
ir ašaros liejasi, ašaros švelnias. O, meile,
ar nepanašu tai į pasaką dievišką?
Aš galvoju - niekas mūsų jau nepakartos.
Kokie stori mano pirštai, sunerti ant krūtinės,
kokia paslaptis išmintinga, kaip ir visas
                                                    pasaulis.

Paskui naktis su serbentų krūmais belsis
                                                    į langelį,
kaštonas prie kaimynų tvoros bus keistai
                                                    susiraukęs,
aš vaikščiosiu tamsoje, pirštų galais liesdamas
                                                    veidus,
laikrodžius, daiktus; patekės mėnuo, takas jo
                                                    sidabrinis
apšvies vaiduoklių kojas, pats išsiskleis lietsargis.
Ieškosiu, ieškosiu kažko, murmėdamas tavo vardą:
                                                      meile, meile...
2004-11-09 10:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 20 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 18:07
Josefine Sigurthsdottir
patiko pakalbejimas. graziai supinta. tik man kantrybes truksta toki ilga skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 17:36
Irna Labokė
Į teksto tinklą pakliuvau, įsipainiojau ir keisčiausia - nelabai benorėjau išsipainioti :)))
Gražus kalbėjimas reginiais, įvaizdžiais...  Bet yra keistas man dalykas: aš šį tekstą tarsi kažkur anksčiau jau esu skaičiusi. Ar galėjo taip būti? Nebent ir man asocijuojasi su kuo nors kitu... :)))
Būtų gerai, kad administratoriai korektūros klaidas ištaisytų....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 15:42
fts
fts
Na neblogai.Vietom gražiai žodeliais pažaidi,vietom to žaidimo taisykles primiršti,bet 4 negaila.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 13:04
vajėtau
norėtųsi kad visi tie žavūs įvaizdžių fontanėliai būtų sinchronizuoti ir šoktų pagal vieną ritmą, paprasčiau - txt trūksta kokybės. Be to "o, meile" jau taip užtikrintai sakoma, tarsi žinotum, kas yra toji abstrakcija lygiai taip pat gerai, kaip ir Milašius.  Man tai tik šis dalykas su OM siejasi.
Bet už drąsą tiek daug rašyti ir taip neblogai - 4 su pliusu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 11:10
Vėjarodė
Be jokių metaforų sakau: labai :))) Nors net nemačius žemiau esančio atsiliepimo, ir mano mintyse švystelėjo O. M.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 11:04
Tewas Linxmas
Sekimas Milašiumi, kol kas ne trūkumas, bet nepatariu ties tuo apsistot; duok Dieve, kad nepataikiau; bet tos loginės jungtys, kartais net įvaizdžiai. Konkretūs tekstas - "Egėjo baladė" ir "Tolimosios giesmė". Dar - keliose vietose žodžiai sakinyje sukeisti, kad išlaikyt eilutę, ir nelabai vykusiai. Ketinau kalti penketą, ir man tai retas atvejis. Perskaitęs dar kartą, radau pernelyg daug to, ką minėjau. Tebūnie ketvertas. Vistiek į mėgstamiausius. Chaimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 10:56
Ievų Pūga
vajergau, kiek daug meilės ir tokia ji ilga kaip šviesmečiai ;-)) O jau tos kregždės kaip žaviai praskrido tau pro kojas ;-) xi xi xi xi...
Meilė daro stebuklus- gimdo gražias eiles su"parvirtusiom karvėm","raudonais pomidorais", o ir per pasienio zoną tenka praeiti, pasus patikrina, užantspauduoja.
Čia visa poema jau gavosi ;-)))
Abstulbusi ;-) netikėtumas ;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 10:47
Dijone
šiaip, pavargau skaityti...
kas įkrito į širdį, sakinys: o, meile, nežinau, kuris iš mudviejų blogesnis...
tikiuosi, nors jis sąmoningai išplaukęs
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 18:07
Josefine Sigurthsdottir
patiko pakalbejimas. graziai supinta. tik man kantrybes truksta toki ilga skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 17:36
Irna Labokė
Į teksto tinklą pakliuvau, įsipainiojau ir keisčiausia - nelabai benorėjau išsipainioti :)))
Gražus kalbėjimas reginiais, įvaizdžiais...  Bet yra keistas man dalykas: aš šį tekstą tarsi kažkur anksčiau jau esu skaičiusi. Ar galėjo taip būti? Nebent ir man asocijuojasi su kuo nors kitu... :)))
Būtų gerai, kad administratoriai korektūros klaidas ištaisytų....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 15:42
fts
fts
Na neblogai.Vietom gražiai žodeliais pažaidi,vietom to žaidimo taisykles primiršti,bet 4 negaila.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 13:04
vajėtau
norėtųsi kad visi tie žavūs įvaizdžių fontanėliai būtų sinchronizuoti ir šoktų pagal vieną ritmą, paprasčiau - txt trūksta kokybės. Be to "o, meile" jau taip užtikrintai sakoma, tarsi žinotum, kas yra toji abstrakcija lygiai taip pat gerai, kaip ir Milašius.  Man tai tik šis dalykas su OM siejasi.
Bet už drąsą tiek daug rašyti ir taip neblogai - 4 su pliusu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 11:10
Vėjarodė
Be jokių metaforų sakau: labai :))) Nors net nemačius žemiau esančio atsiliepimo, ir mano mintyse švystelėjo O. M.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 11:04
Tewas Linxmas
Sekimas Milašiumi, kol kas ne trūkumas, bet nepatariu ties tuo apsistot; duok Dieve, kad nepataikiau; bet tos loginės jungtys, kartais net įvaizdžiai. Konkretūs tekstas - "Egėjo baladė" ir "Tolimosios giesmė". Dar - keliose vietose žodžiai sakinyje sukeisti, kad išlaikyt eilutę, ir nelabai vykusiai. Ketinau kalti penketą, ir man tai retas atvejis. Perskaitęs dar kartą, radau pernelyg daug to, ką minėjau. Tebūnie ketvertas. Vistiek į mėgstamiausius. Chaimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 10:56
Ievų Pūga
vajergau, kiek daug meilės ir tokia ji ilga kaip šviesmečiai ;-)) O jau tos kregždės kaip žaviai praskrido tau pro kojas ;-) xi xi xi xi...
Meilė daro stebuklus- gimdo gražias eiles su"parvirtusiom karvėm","raudonais pomidorais", o ir per pasienio zoną tenka praeiti, pasus patikrina, užantspauduoja.
Čia visa poema jau gavosi ;-)))
Abstulbusi ;-) netikėtumas ;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-09 10:47
Dijone
šiaip, pavargau skaityti...
kas įkrito į širdį, sakinys: o, meile, nežinau, kuris iš mudviejų blogesnis...
tikiuosi, nors jis sąmoningai išplaukęs
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą