Hokahei, broli mano!
Hokahei, brolau!
Erelio plunksnos krenta žemėn,
Jas barsto paukščiai devyni,
Eime, brolau, eime į kelią –
Namai šie mūsų laikini.
Pamirški tipį – saugų, šiltą,
Kelionė laukia tolima,
Iš josios niekas nesugrįžta,
Tik kartais siela vieniša.
Hokahei, broli mano!
Hokahei, brolau!
Mes dulkių esame vaikai,
Žarstomi kaip smėlis vėjo.
Liepsnojam šoky su vilkais,
Išmintį pelėdos sėjam
Jaunųjų sielų širdyse,
Mokome skaityti žemę,
Išgirsti šauksmą mintyse –
Eime, brolau, eime į kelią.
Hokahei, broli mano!
Hokahei, brolau!
Mes skriejam prerijom plačiom
Mustango kaklą apkabinę,
Bedugnių vaikštom prarajom,
Dangun varnų sparnais pakilę,
Žengiam keturiese tyliai
Per šlamančius rudens lapus,
Tikslą mums parodo zylės –
Apginkime savus namus.
Hokahei, broli mano!
Hokahei, brolau!
Nebijom aidinčios tylos,
Dvasia Didžioji saugo mus –
Medžioklės Plotuos Amžinuos
Ilgai gyvensi išdidus.
Netils dar prerijoj daina,
Kol bus tokių, kur’ girdi ją,
Dar degs maištingoji dvasia –
Svajonė Laisvės amžina...
HOKAHEI!!!