Tiesiai ir pirmyn -
kreivas buvau tik kartą
nuo tada
gyvenimo liniją gerbiu
lydi mane sėkmė
rainai nudažytas pasaulis
tyliai besisveikinantys amžinieji keleiviai
pilnais lagaminais
į nebūtį
į žvaigždes
tyliai pasitraukia, keldami aukštai kojas
kad nesušlaptų
nuo žvaigždėtos rasos
tekini bėga
o aš žingsniuoju
tiesi nugara
ryžiai, susukti į popierių
ramiai,
provokacijos ne man
jau nebe ---
nebesiekiu žvaigždžių,
bet nesileidžiu į olas
kur lyg išpuvę akys
spokso glitūs akivarai
o kai čiumpa kas nors už alkūnės
atsisukęs
tingiai pamoju
ir einu tolyn į raudoną žarą.