Dievas nusidėjo… Atleisk jam dieve

Apsiverkė dievas
skindamas medų
ryte
varvinęs lūpas
nektarinu sprogusias
naktį
už nuodėmes
kad pirktas parsiduoda
pakelėj
jo suvystytas stebuklas
lyg gracija šokėjos
smuklėj
ant aureolės stiebo dūsta
verpetais kūno
iškankinta
nuodėmė pavargusi
berūbio aromato
nuplakta
ir dievas nukainuotas nusivylęs
psichozę savyje pasėjęs
žolelių gert išėjo
VISUR ir
VISADA