***

septyni nuodėmių stulpai
pervėrė karmos dangų
sielos dykumoje.

lietaus nebus...

***
pasiilgau glostančių mėnulio rankų
ir vėjo įsipynusio kojų pirštuose,
vėsos iš lėto pilvu šliaužiančios
ir vogčiom apnuogintą kaklą apglėbiančios.

pasiilgau lietaus aistringai veidą bučiuojančio
ir žvaigždžių tyliai kuždančių
amžinybės paslaptis.

jie ir vėl trumpam leis pamiršti beprasmišką savo vienatvę.