1-dalis.valkateles svajone

  isauso rytas..kaip ir kiekvien karta palinkejau sau nuostabios dienos ir pradejau tvarkytis.siandien pajutau dideli nora iseiti miestan, nesedeti namuose uzsidarius tarp keturiu sienu.tik siandien viskas kitap as eisiu viena..vaikstau sostines gatvelemis.ir jauciu liudesi, jauciu skausmo isigerusias sienas.matau pilkas spalvas ir baimes jausma.kodel siandien miestas toks niurus??manau ne del to, kad prastas oras, kad visi zmones tik paniure ir depresuojantis, miestui truksta bendravimo, meiles ,silumos..jam truksta to, ko niekas jam neduoda. siandien esu ypatingai geros nuotaikos todel galiu dalele saves padovanoti siam nuriam miestui, pabandyti ji atverti pasikalbeti su juo, isibrauti i geleziniais vyriais suvirinta sirdi.man sekasi..pradejau jausti jo siluma, atsirado pastelines spalvos ne tik ta pilkuma, niuruma..gal skmabes kvailai,bet jauciu cia jau padariusi dalele gero, todel zingsniuoju gatvele tolyn..hm isvystu miesto siukles , valkateles prasancias pinigu, nzn kodel, bet tokie zmones nesukelia manyje gailescio mes juk visi zinome kur jie deda tuos pinigus, jie nuplaukia baltu skysciu tiesiai pro stemple i skrandi, ko pasekmeje aplink sedinti zmoguti matome susalusia baluta..kaip tai zema.. o gal jie taip nori sukelti tik dar didesni gailesti..turbut i klausyma atsakymo nebus...vaikstau toliau.pasakysiu man gera.protas blaiveja,jauciu jegu antpludi..ir visiskai netrukus pajuntu, jog skrandis reikalauja auku..uzsuku i prasmatnia kavinuke..cia taip gera,malonu,jauku,kad norisi rekti jog visi suprastu kaip jautiesi..atsisedu prie lango ir matau sekancios stoteles sustojima..tai kitoje gatves puseje esanti batu parduotuve.. bet kas ten salia jos.. dar viena valkatele...?neistengiu pazvelgti i veida matau tik tos siuksleles silueta.. tai atrodo baisiai apgailetina..nes jauciu jog jis mane seka, kiekviena zvilgsni, kiekviena kasni..lyg ir pats nuryja maista kartu su manimi..sakau nieko ir izulumas...valkatelei taip stebeti mane..gal jis neturi kitu uzsiemimu?? netrukus pasijauciu soti ir einu tolesnes stoteles link,link batu parduotuves. einu apie kazka svajodama todel visiskai nepastebimai atsiduriu tiesiai pries ji, jo, pamanau, kad likimas megsta isdaigas..tik si karta viskas kitaip as pasiziuriu i ta maza zmogeluka, jo drabuziai tvarkingi,svarus,jis pats nesmirdi , pirma karta paziurejau i tokio zmogaus akis..jose gili tustuma, nera nei vilties,nei noro gyventi vienas faktas bylojantis pats uz save..as egzistuoju,nes numirti nera prasmes taip kaip ir gyventi... mano sirdis negali likti salta..pakeliu ta zmogu  nuo zemes ir nusivedu i kavine, jis pavalgo yra drovus ir uzsidares..nenoriai sneka apie sawe..ka suzinojau tik tiek kad jo seima mire patekusi i autoavarija, jis patyre dideli soka ir uzsisklende savyje, draugams pasidare nebeidomus, todel ji paliko, nebuwo kam vadovauti firmai del to ji bankrtavo, like "draugai" pridare skolu ir istaske visas jo santaupas , jis tapo ne tik vienisu zmogumi, bet ir visuomenes atstumtuoju,kuris niekam nerupi kad kaip ir man nerupejo...taciau jis jau nebevienas , nes turi mane..