Moterų miestas

18. 00. Viena po kitos išeidamos iš žurnalo redakcijos, 10 – 15 moterų kiekviena gana žaismingai atsisveikina su vyru, dirbančiu prie kompiuterio: viena linkteli, kita pamerkia, kitos paduoda ranką, kelios pakalbina, drąsesnės netgi pabučiuoja, etc. 
Vyras maketuoja žurnalą. Nuotaikinga muzika.
Biuras jau apytuštis. Priena  priešpaskutinė bendradarbė.

    Vaida: Viskas. Neįsijausk. Varyk namo.
    Tomas (išsiblaškęs): A, taip...

Ant jo stalo suskamba telefonas. Tomas nekreipia dėmesio.

Vaida (apsimestinai rimtai): Žmona? Kodėl ne į mobilų? (ji irgi nekelia telefono. Uždeda savo ranką ant vyro rankos) Tomai, paklausyk manęs, mergaite. Čia moterų žurnalo redakcija. O tu pas mus dirbi tiktai savaitę ir, matau,  visiškai nesigaudai - kur ir kas. Dabar penkios po šešių. Už minutės pasirodys šefė. Jeigu tu tuojau pat neišsijungsi... (apsidairo, kažkam mirkteli) ... ji tave išjungs per vieną sekundę.

Virš monitoriaus pasirodo direktorės galva. Tomas ištraukia ranką. Žiūri į vieną, po to į kitą moterį. Skambutis nutyla.

    Tomas: Klausykit, Renata. Aš nespėju su tuo viršeliu. Dirbsiu namie.
    Renata (direktorė - šypsodamasi): Namie, vėl namie. Gal perkeliam biurą į tavo namus?
    Vaida (žaismingai - Renatai): Taip! Tuojau pat! Direktore, pasirašykit įsakymą - dėl biuro perkėlimo... (Tomui): Koks ten sakei tavo adresas?... o žmonos koks vardas?...

Visi trys juokiasi. Tomas įsideda kompiuterį į krepšį ir nueina durų link. Direktorė išjungia šviesą ir užrakina biuro duris.

Lauke tamsu. Jie atsisveikina. Vaida sėda į Renatos automobilį, Tomas nueina.
Naktinis Vilnius. Daug simpatiškų moterų.

Renata vairuoja gerai.

    Vaida: Taviškį mačiau Gedo bare. Buvo linksmas toks ožiukas.
    Renata: Eina jis šikt. Gal nori perimt?
    Vaida: Pykstatės?
    Renata: Jau nebe.
    Vaida: Ką darysit?
    Renata: Įdomu - ką. Skyrybos! Ir kuo greičiau.

Mašinos. Praeiviai.

3-4 aukštų namas. Tomas eina pro savo namų laiptinės duris, bet stabteli, žengia atgal ir žiūri į šviečiančius langus. Dvejodamas nueina į kavinę priešais.

Renatos automobilis sustoja.

    Vaida (išlipdama): Na, nenori kaip nori. Neliūdėsim (mirkteli)  Tai iki, drauguže...

Merginos pasibučiuoja, ir Vaida išlipa. Mašina nuvažiuoja.

Tomas su bokalu alaus sėdi prie lango ir dairosi į namą priešais kavinę. Išsitraukia kompą, įjungia.

Ryškiai sužybsi spalvingos šviesos ir pasigirsta muzika. Tai automobilio radijo imtuvo ekvalaizeris. Renata išjungia muziką.  Miesto eismo garsai.

Tomas maketuoja tą žurnalo viršelį. Atsigeria alaus, žvilgteli namų pusėn.

Renata prisidega cigaretę. Eismas gana judrus. Ji paima mobilų, renka numerį ir laukia. Niekas neatsiliepia. Lūpomis be garso nusikeikia.
Staigūs stabdžiai. Ji lošteli pirmyn ir nusikeikia garsiau:

    Renata: Šūdas! (nervingai atidaro langelį) Debile!... Nutrėkšiu kaip musę!

Uždaro langą. Mašina trukteli. Renata garsiai nusijuokia ir vėl įjungia muziką. Surūkytą cigaretę sutrina į peleninę ir pradeda švilpauti. Naktinis miestas.

Prie savo namų sustabdo mašiną. Išjungia visas šviesas ir klausosi muzikos tamsoje.
Pro tamsoje skendintį automobilį praeina tipas. Jis stabteli ir apsidairo. Vogčiomis sugrįžta prie mašinos ir pro langą pasižiūri vidun.
Iš vidaus Renata lošteli prie stiklo. Tipas išsigąsta ir pirštine uždengia stiklą. Vėl apsidairo ir paskubomis dingsta tolyn.
Ji nervingai juokiasi. Renka mobilaus numerį.

Renatos butas, virtuvė. Kriauklėje – krūva neplautų indų. Plaukuota (Renatos vyro) ranka su įmantriu žiedu atsuka čiaupą. Ant indų bėga vandens srovė. Pasigirsta mobilaus skambutis. Vyras pasižiūri į mobilų, bet neatsako.
Užsuka čiaupą. Pasigirsta švilpavimas (tas pats Renatos motyvas).
Ant indų ima bėgti šilta gelsva čiurkšlė. Mobilus nutyla.

Renata išjungia muziką ir sėdi tamsoje.

Tomas geria antrą bokalą alaus. Uždaro kompą ir įsimeta į krepšį. Nuo kitų stalelių žvilgčioja neaiškūs tipai.
Tomas gurkšteli alaus ir mato, kad iš laiptinės išeina jo žmonos draugas. Vyras sustojęs dar apsidairo ir dingsta tamsoje.

Praeiviai keistai nužiūri tamsiame automobilyje sėdinčią žmogystą.

Baigęs gerti alų, Tomas išeina iš kavinės. Po stalu liko jo krepšys su kompu..

Jis atidaro savo buto duris. Žmonos kambary pro stiklines duris dega šviesa.
Tomas pasuka į kitą kambarį. Prie stiklo prieina žmona. Kitame kambary pasigirsta garsi muzika.

Renata automobilyje. Iš namo priešais išeina Renatos vyras, dar žvilgteli į tamsiame automobilyje sėdinčią moterį ir nueina tolyn.

Iš grotuvo garsiai sklinda muzika. Kambaryje labai daug knygų.
Tomas jas traukia iš lentynų ir krūvomis deda ant grindų. Nervingai, lyg šokdamas.

Renata tarsi nubunda. Pasiima rankinę ir mobilų. Atidaro dureles.

Ji užtrenkia savo buto duris. Apsidairo - dega visos šviesos.
Pereina kelis kambarius, paspiria nukritusį rankšluostį. Sustoja, žvilgteli pro vonios duris ir stipriai jas užtrenkia. Vonioje kažkas sudūžta. Nueina tolyn į virtuvę. Kurį laiką tylu, vėliau pasigirsta:

    Renata: Debilas, debilas, debilas!

Tomas nervingai šoka savo kambary. Pro garsią muziką pasigirsta beldimas į radiatorių. Jis nusikeikia ir paspiria vieną knygų krūvą. Kitą. Žvilgteli į laikrodį ir pritildo muziką. Griūna ant tos knygų krūvos ir juokiasi.

Renata - mobiliu:

    Renata: Čia aš. Tas debilas vėl primyžo ant indų... ne ant grindų, bet į kriauklę, ant indų... aš tau pasakojau... ko tu žvengi?... Klausyk, jei kartais pasirodytų tame bare... tegul iškart pasikaria... be juokų.

Ji meta mobilų ant stalo, krenta ir dūžta peleninė su nuorūkom.

    Renata: Šūdas, šūdas, šūdas!...

Tomas miega ant tos knygų krūvos.

Tomo žmona nuoga priglunda prie stiklinių durų. Šviesa užgęsta.

Renata lėtai brenda į vandenį. Nėra šilta, ežeras apsuptas miško, už medžių matyti jos automobilis. Keliskart panirusi, pradeda plaukti. Plaukia gerai.
Iš toliau (nuo kalno) matyti, kaip mažas taškas juda į ežero vidurį.

Miegančios Renatos veidas.

Rankos ir kojos įnirtingai mala vandenį.
Kitas krantas. Renata pasiekia dugną ir brenda. Išlipa į krantą kuprota senutė.
Renata krūpteli lovoje. Atsisėda ant lovos krašto. Palenkia galvą, kad pasižiūrėtų į veidrodį - mato savo veidą. Patenkinta iškiša liežuvį.

Mieste dieną šviesu, šilta. Laimingi praeiviai. Pavasaris.
Renata - pikta ir graži - eina gatve. Sprogsta lapai - juokiasi vaikas - keli linksmi šunys, etc...
Ji sustoja. Pakelia galvą aukštyn ir įkvepia oro. Nusišypso. Jai šypsosi kažkoks tipas kreivu veidu. Renata piktai išsiviepia ir nueina tolyn. Tipas taip ir lieka stovėti pakelta galva. Jam lėtai nubėga ašara, tačiau jis dirbtinai šypsosi.