Vidurdienis

Ko tas laikas plaukus
Pelenais nubarsto?
Kai gyventi noris —
Atima viltis...
Kas ne mielą dieną
Artina prie karsto,
Nors akmens paminklai
Dar neiškalti...

Ko gyvybės siūlai
Trūkinėja draikos,
Lyg rugsėjo saulėj
Spindintys šilkai?
Daug nepadaryta —
Būtų dar ne laikas,
Daug oi daug turėjai —
Visko netekai...

Ir kapų smiltelė
Vėl tekės pro šonus,
Tik nebesijuoksi —
Nekutens švelniai...
Gal ten susitiksi
Mirusiuosius žmones,
Gal po peklą siausi,
Su juodais velniais...

Nieko mes nežinom,
Nieko nežinojom...
Laikinai atėję —
Buvom amžini...
Ir skaniausią kąsnį
Ryti išsižioję,
Po gimta velėna
Liksim alkani...