mirusiam broliui
Numirusių dienų dvasia
Sklando dangaus
Šviesulių labirintais…
Įžiūrėjus vaikystės
Džiaugsmingą švytėjimą,
Sugrįžta į atmintį
Mažo baltapūkio
Liūdnom akim,
Išklypusiais bateliais
Su nudaužytom nosim
Į kelio akmenis.
Numirusių dienų dvasia
Plevena blankioj atminty
Laikino žemės praeivio,
Liūdesio piligrimo
Pasaulio rudens akyse…
Baimė apsigyveno
Šaltose akiduobėse
Su viltimi nenumirti:
Pasklisti erdvės šviesos
Begaliniuos keliuos –
Paukščių Tako šviesybėj…
Numirusių dienų dvasia
Sustingo akių atminty…
2004