Dieve, duok moters man kasnaktinės.
Duok nors nedaug, jei taip gaila.
Pievas tarp kojų, kalnus krūtinės.
Duok kaip yra ir nedailink.
Gal susitarsim? Duok ir pagundos
lašą kaip jūrą sūriausią.
Ačiū! Išvydo, didvyris bunda.
Noriu, galiu ir nuskriausiu.
Tu man, atleisk, nes pats pasileisiu
slėniais, kalneliais į pievas.
Naktį ragausiu uždraustą vaisių.
Tu pailsėk, jei dar Dievas.
Šiąnakt atleistas, tu Visagali.
Tik nebijok, nepaskęsiu.
Būk tu per amžius! O aš apsalęs -
moterys, pievos! Kiek tęsis?