Skambutis žadina.
Keliamės nuo sofos. Čia kritome. Plačiai nusižiovauju.
- Na ir išsižiojai, - šaiposi Elzė, - triusikai matosi, - ir pati žiovauja.
- O tu, - atšaunu, - grindys matosi.
Einu atidaryt. Už durų mažas berniukas aprišta galva.
- Šiandien man reikia tavo kraujo, - tyliai sako.
- Kai užaugsi, atiduosi? - apsidžiaugiu.
- Klysti, brolau.
Kaip visada, kai labiausiai reikia, kaliausės neprisišauksi.