***

Ilgu. Pučia vėjas į smilgą,
Palinksta beržai namų pusėn,
Alyvos šiurena, nemiega,
Nežino, kur eisiu, kur būsiu.

Palinksta dangus ir sujudę,
Žvaigždynai man šnibžda į ausį,
Kad eičiau į tą rugiapjūtę,
Kur dalgio galąsto klausiausi.

Kur liepos varvėjo ant kelio,
Gulėjau, žiūrėdams į dangų,
Kai ėjo per kelią mergelė,
O vasara dalgį galando.

Ir gulėm be baimės po debesiu,
Rankomis susikabinę.
Praslinko šešėlis ir atnešė
Vakarą, ilgų tėvynės.