Lyg Rembranto drobėj lopinėlis
Dangumi priputęs lig galvos
Rausinėja baltą dugno smėlį,
Ieškinėja gražesnės spalvos...
Akmenėliais ir žvyru ruduoja
Jo nulinkęs delnas pro medžius
Vasarą ir žiemą nuraudoja
Vis kitokius tardamas žodžius...
Čiurlės gyslom pasemia jis laiką
Ir keliauja supintais keliais
Amžinai gyventi nusiteikęs,
Kol kiti gyventi žemėj leis...