Nežadėk, man nieko nežadėk -
Nei geismų, nei rytdienos laukimo.
Tamsią naktį - ilgesį - uždėk
Ant pečių tarytum prakeikimą.
Žvaigždės virs tikėjimu geru
Mūsų auksaskarei dienai grįžti,
Ir sūpuosis nerimas erdvus
Virš manęs kasdieniškai ir tykiai.
Bet gyventi vėl pašauks kažkas,
Ilgesio ištroškęs ir laukimo:
Leisis ryto paukštė į rankas
Tarp tavęs ir mano sugrįžimo...