Tinklais trauklapio
Pagautas buvau
Kai tikrenybės ieškojau
Ir svaidėsi vakarai gęsdami
Žaibais ir saulės raudoniu
Prakošdavau pro pirštų rėtį
Savo žvilgsnį į tolimą kelią
Ir sėsdavau ant taburetės
Prie lango
Dabar jau kitaip, -
gal geriau, gal blogiau, -
kas čia žino
Sutrūko tinklai
Ir gaudyti tenka pačiam
Pirštų rėčiais semti tikrumą
Ir žvilgsnis pro langą
Į vakarą kietą sugūra
O trauklapiai traukia prie žemės
Nes kadais mokėjau suklupti