Mintis prie minties

Karštais arbatos garais
Per veidą nubėga artumas.
Akys sklandžiai eiliuoja
Poemą „Ištirpo atstumas,
Vaikystės skonio ledai“...

Karšti arbatos garai
Ridenas ranka lig peties.
Eiliuoja akys ritmingai
Odę „Mintis prie minties“,
Bet liftas staiga atsidaro.

Dabar šiluma tos arbatos
Kaklu paslaptingai nuslysta,
O akys tyliai eiliuoja
Sonetą „Širdis juk neklysta“
Suskambo miesto garsai...

Ir vėl arbatos garai.
Dabar glosto visą kūną,
O akys ugningai eiliuoja
Eilėraštį „Grimstant į liūną“,
Bet, nebaigusios jo, užsimerkia...