Važinėja laidais elektra,
be spalvos, net be svorio, trumputė.
Ir beskonė – tarytum putra,
paskutinė vinutė lemputei.
Nusispjaut ant elektros laidų,
gumele ar saugiau izoliuotų.
Aš klaida tarp daugybės klaidų.
Ištaisyk tu mane treniruotėj.
Kas įžemins mane po žeme,
Ar užtrumpins paklydusį ūgį?
Nebaidyk tu elektros, eime!
Nestovėk tarsi stulpas surūgęs.
Nutekėk martele ar srove.
Kibirais lai energiją semia.
Ką pirmiau: ar mane, ar tave
nuelektrins į tylinčių žemę?