Rašyk
Eilės (72781)
Fantastika (2185)
Esė (1501)
Proza (10275)
Vaikams (2487)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







laikytis tiesiai
kol žodžiai taps siena
medžiu paltu tiltu į kitą
krantą
tada viską mesti
ir vėl
grįžti pas žmones
(juk kažkada ten gyvenau)

likęs vienas turiu namus
bet gyvenimas
paliktas už durų cypia
ir man skauda galvą vemiu
o užsirūkęs pajuntu
kad už sienos
už lango stiklo
už šito suknisto miesto
šviesų šydo
slepias jos veidas
ir vėl nugrimztu į nebūtį
vėjas plaiksto lapus
ir sniego dar neiškritusias
drėgnas kauges
ir vėl juokas krenta per lietų

medžių šešėliai grūdasi ir juokinga darosi kai matai
ir norisi verkti kad esi
2002-12-20 10:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-20 15:49
viena skruzdėlė
mhmmhm, neiškritęs sniegas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-20 14:20
Orfėjas 2
Turbūt tokius apibudinimus (kaip "suknistas")ir naudoju tada kai neturiu reikiamo žodžio kam nors apibudint? Gal kaip pyktį, kad to žodžio nerandu. Ačiū až kritiką.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-20 12:32
kadugėlis
O žiūriu, kuo toliau, tuo geriau. Tik va tas "suknistas" lyg per klaidą ten. Ak, tiesa, "iš kur mums žinot, kas poetiška ir kas nepoetiška" ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą