Miegas nutraukia man antklodę

Miegas nutraukia man antklodę
Ir aš lieku vienas

Bandau savo pasaulį padaryti
Jaukesnį susiriesdamas į kamuolį

Lyg namų šeimininkė sodinu gėles
Ir kaip dulkes nuo knygų
Į delnus pučiu orą
Savo smalsiam nosies galui

O savo viršutine lūpa tikrinu jį
lyg mama vaikystėj
mano laukines rankas

Mano vienatvė šilta- kai papučiu
Jau per miegus nusišypsau
Stipriai spausdamas kelius