Taip tyliai krinta
Į lapą,
Po gelsvu
Rugsėjo klevu,
Per vėlai
Išsakytos mintys
Šlapios.
Drėgnas
Gatvių ūžimas
Jas
Kelia ir neša
Į beprasmį
Buvimą
Praeinančių
Frazėse.
Per tyliai
Verkia
Per vėlai
Ištarti
Ant raudonų skėčių
Ir senų palangių
Žodžiai,
Kurių niekas
Nenori girdėti.