Nereikia alavo kareivių (juodraštis)

1.
Aikštėje kareiviai mikliai muša kairę.
Niekaip nepataikau į ritmingą taktą.
Slysteli mintis su gervėm gailiai,
Ar lemtis pratęs gyvenimo kontraktą.
Stoviu nuošaly, žvalgaus aplinkui:
Plaukia ponai, ir visi jie gražūs.
Atslenka rūsti dama palinkus –
Kaukši lazdele būties miražas.
Aikštėje kareiviai jau apsuko ratą –
Stingsta generolai, linkčioja eiliniai.
Sugrąžinsiu lemčiai švytintį mandatą,
Kad dalios neskirtų kario alavinio.

2.
Plaukia aikšte karinis paradas –
Karo siausmas pasaulį užlieja.
Trokštu taikos… Karo vadas
Imituoja dorybių alėją.
Šaukia minios: Valio! Tegyvuoja!
Sproginėja aplink, šaudo, gaudo…
Laikęs bombą, nusviest pavėluoja
Ir išsprūsta siela – nesugaudo
Jos erdvėj nė radaras eilinis…
Rūsti dama supykus trepsi koja:
Meskit žaisliukus! Mirtis nagus galanda...
Duokit miniai duonos kasdieninės!

2004