Lopšinė

Kad iš ryto atsikėlęs
iš žvaigždėto patalėlio
šypsenėlę dovanotum,
labą rytą padalinęs
uždainuotum...
Kad gerumo nepritrūktum,
kad svajotum,
kad sutikęs vabalėlį
nebijotum.
Kad rasotoje žolėj
varles šokdintum,
kad kiekvieną
šimtą kartų apkabintum...
Kad suverti žemuogėlėms
rastum smilgą
ilgą ilgą
kaip dienelė...

dabar jau turi eiti miegučio