Rašyk
Eilės (72539)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10393)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 80 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vidury balto lauko gulėjo žmogus, sumindžiotas pro šalį bėgančios laimės. Į mažytes snaiges suskilęs tyliai ant jo krito dangus, užklodamas svajones, sapnus ir visas prabėgusio gyvenimo akimirkas, o žmogus gulėjo kaip akmuo ir galvojo, kad dangus jam padeda kentėti ir kad baltas tobulas rūbas, apklojęs Žemę - tai jo liūdesys. Tačiau žmonės taip nemanė ir mindžiojo baltą liūdesį savo nuodėmingumu jį nudažydami juodai.
O dangus vis krito ir krito, kol balto lauko vidury budintis angelas sargas išnyko beviltiško snaigių šokio sūkury.
2002-12-17 11:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą