Nenoriu. Dar truputį...
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad su visu kambariu kylu aukštyn. Tik vėliau suprantu, kad čia taip sninga. Be vėjo. Rytas...
Stikle pratrinu skylę. Pro šalį plaukia kažkur skubantys piliečiai ir kitos transporto priemonės. Lyg nepaklusnius žvėriukus vaikai paskui save tempia roges. Žmonės pučia vieni kitiems miglą į akis. Ji tirštai nukloja šalius ir kepures (šiek tiek blizga).
Šaltą mano nosį lyg magnetas traukia šiltas Tavo skruostas. Man patinka žiema, kai Tu šalia. O šiaip vengiu jos, praeinu pro šalį net nepasisveikinusi. Ji už tai man ausis apkandžioja.
Einu laukti pavasario.
2002 gruodis