aš kalnų fleitininkė
mano suknia prieš vėją plaikstosi
kai groju dienas
išaušrius ir išnaktes kai groju
mano avys ir ožkos
ten apačioje
rupšnoja laiką
lyg arkliukai šnervėmis purkštų
lyg teliuškuotų vanduo
ten apačioje
mano mylimasis tylus
tylus ir didingas
jis niekur neskuba
jis būna savimi
kai groju išaušrius ir išnaktes
dienas kai groju
aš kalnų fleitininkė
mano suknia prieš vėją plaikstosi
I. D.
2004, spalis