Tarp būties – nebūties plonytė gija
Trūksta slapčia kaip voratinklis.
Slenka kertėm, stogų briaunomis,
Išsilaisvinus iš namų, nyksta erdvėj,
Plaikstosi vėjyje, į rūką įsiliejus
Plaukia dangum debesimis
Į dausų slaptingąją šalį.
Plonytė gyvybės gija –
Tavo ir mano – mūsų visų
naktyje.
2004
2004-10-01 18:37
jautriai
2004-10-01 18:27
Subtiliai ir spinduliuojančiai išreikštas žmogaus pasaulis.
2004-09-30 17:43
Mano manymu,galėjai geriau...
Pasigedau naujumo.
O erdvė-Tavo kertinis žodis(gerąja prasme)?
2004-09-30 16:33
gal bijo parashyt arba shiaip erzina, kad kurinys geras tai ir numushineja? :) nieko chia tokio, pati zinai savo kurinio verte ir tai yra main
2004-09-30 15:48
Šauniai darbuojasi kuolų kalikų brigada, komentarų nerašo, tik numuša balus.
2004-09-30 15:48
Trapus. Išjaustas. Tiesiu visas keturias rankas ir pasiimu.
2004-09-30 12:25
Pirma ir antra eilutės labai geros, o šešta išmeta iš vėžių, bet gale vėl pasitaiso.. Išvada:
Visai neblogas eilius
2004-09-30 12:06
Gyvybės gija,perteikta bobų vasaros motyvais-įdomus kūrybinis sprendimas...gražu.
2004-09-30 11:56
gili mintis gražiai įvyniota į vėją...
2004-09-30 07:58
Kaip visada. Nuostabūs žodžiai ir mintys. Iš pačio ryto toks prasmimgas eilius
2004-09-30 02:14
hm ko nemiegi?
ar zinojei kad vorė apvaisinta suvalgo vorą?
taip.shi naktis trapi
jusu:)