Dėkoju ir tiems ir aniems, nors širdis palinkus prie gėrio. Taip jau žmogus surėdytas.
Aš niekad neužsigavau ir neužsigausiu už griežtesnę pastabą, paniekinimą, nes kažkodėl tie dalykai nesmenga giliai. Tik truputį, kaip koks lietingas vėjokšlis saulėtą dieną.
Dėl rašymo. Dirbdamas nė karto neprisimenu nei glostančiųjų, nei besibraižančiųjų. Aš ir pats nežinau, ar kas nors išeis, ar iš viso kirvio beišeis tik "pišas" ir mano sąsiuviny beliks išplėštojo lapo vieta. Mane džiugina tik viena, kad vienas kitas paskaito ir parašo. Dėl to visiems dėkoju ir džiaugiuos galėdamas maloniai su Jumis bendrauti.
sinoptikei:kokia nesąmonė - tipizavimas...galima vieną dieną rašyti vienaip, kitą - kitaip...Kažin, kaip ten su kritikos krituliais, sinoptike, ar jie - ne pretenzijos kokios daujotytės, tutlytės, parulskio...Tiesig suabejojau nieko nerašančios kritikės vertinimais.Panašu į impotenciją - žinom KAIP, bet NEGALIM...
nu, bl. respublikoje zinoma ir pakankamai aukstai kotiruojama pagarbaus amziaus rasytoja kaltinti tokiais marazmais yra maziausiai negarbinga. Edvardas, tuo ir nuostabus, kad yra nenuspejamas. Sedi zmones rasykuose, nieko nekuria, bet kritikuoti geba. Nejaugi bus geriau jei is Rasyku iseis profai. Jie cia atlyginimo negauna, ir patys kitu nepradeda kabineti. Kodel kenksminga tampa tik gera kuryba? Kurinelis tiktu ir "Poezijos pavasariui". Ka, ar vietos visiems maza? 5. Edvardas, patyles. As, niekada.
aš atskleidžiau vieną plagiavimo atvejį, rašykams nedarantį garbės, nes nutiko, kad niekas neatpažino chrestomatinio marčėno. o dabar man po akimis - dar viena literatūrinė mįslė. kaip tas pats autorius gali parašyti vieną dieną tokias eilutes:
Žodi, kaip sunku man su tavim —
Priesakai, įsakymai visoki...
Tam pasauly spindinčiam, gaiviam
Nebelieka kaip nusikvatoti...
(nežinau, kaip tokios formos sakinyje, kokįtik ką parašiau, reikia dėti klaustuką. tiesiog - kurioje vietoje)
pirmoji citata galėtų būti blogo rašymo pavyzdžiu. antroji - gero rašymo. tai dviejų to paties autoriaus tuo pačiu guvenimo periodu į rašykus įdėtų eilėraščių pirmieji posmai. viename - geri rimai, kalbos jausmą išduodantis skoningas žaidimas žodžiais, vykęs naujadaras, plastiška metafora. kitame - abejotini, naivūs, vaikiški rimai ir tokia pat mintis. autoriau, paaiškink. gal kokiam nelabajam savo userneimą ir pasvordą pasakei? o gal rašykuose apsigyveno vaiduoklis?