Aš vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus
skaičius išmokau iki dešimt, iki nulio.
Įsakymus net naktį, jei paklaus
išpyškinsiu lig dešimties kukuliais.
Per amžių amžius, ir rytoj, poryt
be reikalo netark tu mano vardo.
Aš pats žinau, ką žemėje daryt,
bet suklumpu kasdien, dievus apspardau.
Tu neturėk kitų dievų, penktos moters.
Neliks kitiems. Nevok be rašto švento.
Pagaus, komunijoj sukrims, išgers
ir nesuprasi, kur dievams gyventi.
Esu aš tėvas. Ir sūnus buvau.
Galiu ant nuodėmės šventai paslysti.
Nebereikės tada manęs žavaus.
Teateinie tavoji karalystė!