Pasibelsk lietumi, dar šiltu, nebučiuotu.
Pamojuok šakomis beržo gyvo, ne spalio.
Atsisėsk vienuole, aš iškelsiu tau puotą.
Bus komunija bus, net ir vyno bus žalio.
Pasimelsk už save. Už mane kalba medžiai.
Prisiklausė beržai, kai apglėbęs rymojau.
Nutylėjau aš pusę, būtų smigę jie skradžiai.
Palikau kitą pusę tiesos aš rytojui.
Pasilik ir savęs, kitą pusę – ant stalo!
Vienišumą kramtyk ir užgerk lašą vyno.
Ar girdi? Vėjas šluoja, gal sąžines valo,
o po to dar pagano per naktį beržyną.
Prisislink, patylėk, pasėdėk vienuolystėj.
Mano celės užkaltos - prisikalsiu prie kryžiaus.
Trečią dieną nužengsiu į niekur paklysti,
į tave sulašėt aš rasom pasiryžęs.
Bus komunija bus, ir tiesos tiek, kiek melo
išbarstysiu varpais, pakabinsiu vargonais.
Jau ne visas aš tau - čia tik mano filialas.
Kalnas liko kitiems, bet gerai bus ir klonis.