(achromatinės tylos skliautuos
iš praeities
su dvigubu dugnu
save daliję
susicukravusių akimirkų
vardikliais-
klostėse burleskiškos kalbos
iš nuogąstos
su butaforine žaisme
save susaistę
šešėliais vojeristų
gražbylysčių –
užantyje scenos gilumos
iš rekvizito
su nuomonių kolizija
save išdavę
tragiško herojaus
monologais –
plojimų šūviams
nugaras atsukę
atsiverst į realybę
nusipelno)