Žemai guli pasaulis.
Aukštai guli žmogus
Ir klausosi intymaus
žvaigždžių šnabždesio
Apsivilkęs kietu, spygliuotu kiautu,
Kad iš tolybių ilgesingas vėjas
neatneštų amžinos ir slegiančios muzikos.
Žemai guli miestas.
Aukštai guli žmogus
savo rankomis siekiantis ženklo,
pažymėto ramybės spinduliu.
Laukiantis, kad kada nors aties ji,
Žana d'Ark,
išsiilgusi ir nemirtinga.