Jeigu būčiau kirminas, suėsčiau Usonifurą, jei būčiau Usonifuro kūnas, leisčiausi kirmino ėdamas. Usonifuras žinojo ir žino kiekvieną gyvenimo dalelę, kurią galima pakreipti į vieną ar kitą pusę.
Mes praradome didį mąstytoją, bet mirusieji nepriklauso gyviesiems, kaip gyvieji nepriklauso mirusiems. Todėl teikti didelę reikšmę Usonifurui beprasmiška. Jo kalbos yra ir liks. Jas sunaikins nebent tarakonai ar žiurkės, besikarstančios po Usonifuro rankraščius. Bet kirminas niekuomet nesuės minties, kad ir kaip gardžiuotųsi smegenėlėmis. Aišku viena: atšalęs Usonifuro kūnas reikalingas kirmino gyvybei. Todėl Usonifuras, gimęs po Žemės ženklu ir gulėdamas po žeme, laisvai leidžia gardžiuotis žemės kirmėlėms savo kūnu.
Pasimelskime už dar vieną mirusį oro kankintoją Usonifurą.
...Taip baigėsi Usonifuro odisėja.