Po ledu

Aš ir tu,
Visi mes esame
Pasimetę tarp slyvų,
Kažkur toli, praeity.

Mus atminty dar supa šiluma,
Ir šviečia saulė danguje.
Mes - sodo vaikai,
Įstrigę lede.

Mes kenčiam ir laukiam,
Mes norim atgimti.
Šio nerimo, skausmo
Nereikės prisiminti.

Nesistengiam seniai,
Išlysti laukan,
Pro neįveikiamą kevalą
Žvelgti kitan pasaulin.

Mes lauksime savo dienos,
Kai kiti draugai netoliese,
Ateis pas mus, pramuš sieną
Ir žydinčiais sodais mus išvaduos.